žlėmas

žlė̃mas sm. (2), žlė́mas (1) KŽ 1. sing. KŽ žr. žlėmai. 2. scom. Lkv niekam vertas, netikęs žmogus: Iš tokio žlė̃mo ko norėti Žr. ^ Apsileidęs kaip žlė́mas Rt.